- kelionininkas
- keliõnininkas, -ė (-inykas) smob. (1) 1. kas skirtas kelionei: Šitie ratai keliõninkai Jnšk. Tas arklys keliõninkas – su juo keliones važinėju Jnšk. Tie mano čebatai keliõninkai Jnšk. 2. keleivis: Nė vienas kalnų vadovas nepasilieka su kelionininkais nakvoti Kistyno tarpukalnėj A.Vien.
Dictionary of the Lithuanian Language.